Ne. Skirtumas tarp geresnių pirkimo ir pardavimo kainų — nėra pats svarbiausias faktorius prekybos sąlygose. Kodėl?
Visų pirmą, bendrovės paskelbimas apie labai žemą arba beveik nulinį skirtumą tarp pirkimų ir pardavimų kainos dažniausiai tėra marketingo gudrybė klientų priviliojimui. Be to, prekybos sąlygose visada yra daromos išlygos apie skirtumo tarp geresnių pirkimo ir pardavimo kainų išplėtimo galimybę esant greitesniems kainos judėjimams. Praktika rodo, kad tai reiškia, jog žemas skirtumas tarp geresnių pirkimo ir pardavimo kainų pateikiamas atskirose realiuose sandėriuose, bet dauguma atvejų toks kainų skirtumas išlieka tik indikaciniuose kotiravimuose, kuriuos gali matyti visi, ir mokomosiose sąskaitose. Beveik visose atvejuose sudarant konkrečius sandėrius klientui gali būti siūlomas daug didesnis skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Arba kotiravimai paprasčiausiai pastumiami į nenaudingą klientui pusę, ypač uždarant sandėrį. Tai yra suprantama, juk skirtumas tarp pirkimo ir pardavimų kainų — pagrindinis bendrovių, sudarančių komercinius sandėrius, pajamų šaltinis ir tikrovėje jokia panaši bendrovė esant itin žemam skirtumui tarp pirkimo ir pardavimo kainų tiesiog negalėtų egzistuoti ir juolab stabiliai dirbti.
Visų antrą, populistinių pareiškimų apie praktiškai nulinį skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo kainų, o ir apie kitas nerealias rinkos sąlygas dažnai griebiasi neseniai susidariusios bendrovės, kurios tik ieško savo niša finansinių paslaugų srityje. Jeigu bendrovė pradeda vykdyti savo pažadus, tada bet kuriuoo atveju tokia politika nėra toliaregiška. Ir ji kelia didelę riziką tokiai bendrovei, o reiškia ir jos klientams, todėl ji nesusiejama su daugiamečiu finansiniu pastovumu, pačios bendrovės stabiliomis pajamom, o ir su patikimomis bankinėmis saugumo garantijomis Jūsų depozito pelno saugumui.
Ir galiausiai – labai dažna naudingam sandėrio sudarymui daug svarbiau yra aiškus ir laiku pateikiamas aptarnavimas, kuris esant greitiems kainų pasikeitimams operatyviai gauna kotiravimus, kurie tenkina klientą. O jeigu prekybos sąlygose yra aptartas labai žemas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų, tada staigiai atlikti rinkoje sandėrį pagal esamą kainą yra beveik neįmanoma, o tai priveda prie to, kad klientas ne tik praranda galimybę atidaryti prekybinę poziciją jam labiausiai naudinga kaina, bet ir visiškai nebereikalauja įstojimo į sandėrį, nes rinka jau „išsisklaidė“.