FOREX rinkos alfabetas

FOREX rinka (angl. foreign exchange — užsienio valiuta) — tai galima sakyti pasaulinio lygio valiutos keitimo punktas, kuriame sandėriai atliekami Internetu per elektroninę prekybos sistemą.

Tai būdas įgauti finansinę gerovę ir stabilumą. Pelno gavimas yra vienas pagrindinių motyvų dirbant FOREX rinkoje. Būtent toks yra vienas pagrindinių profesionalių rinkos dalyvių ir privačių investuotojų tikslų, operuojant FOREX rinkoje gana didelėm sumom. Šios rinkos apyvarta yra 10 kartų didesnė, nei kitų rinkų.

Tai patikimas pinigų investavimo būdas.

Tuo metu, kai valiutų kursai kasdien svyruoja, daug praktiškiau yra turėti sąskaitą FOREX rinkoje, nei, pavyzdžiui, kelių valiutų indėlį banke. Žinoma, tai pasiteisina tuo atvejų, kai Jūs esate pasiryžę laikas nuo laiko savarankiškai tikrinti kelis parametrus: kaip minimaliai pinga ar brangsta valiutinis krepšys, kaip nuvertėja arba įsitvirtina šiuo metu euras, auga ar kyla aukso, naftos ir pan. Kainos.

Daugelis žmonių skiria rinkai labai nedidelį procentą nuo savo pajamų ir valiutos keitimą atlieką ne taip jau dažnai. Jų ir tikslas kitoks – ne tiek užsidirbti, kiek apsaugoti savo santaupas nuo nepageidaujamų valiutų kursų šuolių ir gauti pajamas, kurie nors kiek viršytų banko siūloma indėlio procentą.

Tai rinka išsiskirianti absoliučiu likvidumu.

Šiuo momentu FOREX rinka yra vienas iš didžiausių segmentų finansų rinkoje. Jos apimtis vertinama maždaug trečdaliu nuo bendros visų finansinių operacijų pasaulyje apimties, o sandėrių, sudaromų per parą, apimtis sudaro nuo 1iki 3 trilijonų JAV dolerių.

Valiuta yra prekė, turinti didžiausią likvidumą: pasiūla ir paklausa faktiškai yra apriboti tik piniginės masės, tuo metu esančios apyvartoje, apimtimi. Tai susiejama su faktu, kad bankai, dalyvaujantys FOREX rinkoje įstatymuose nurodyta tvarka privalo atlikti valiutos keitimo operacijas be jokių kliūčių pagal rinkoje pareikštą kotiravimą, o tai kiekvienam investuotojui garantuoja visišką sandėrio likvidumą. Praktiškai tai yra paprastas faktas: vieną valiutą galima keisti kita valiuta arba preke.

Net pasaulinės ekonomikos krizės ir nuosmukiai palankiai atsiliepia pelnui.

Dolerio, euro ar kitos valiutos griūtis FOREX rinkoje žada tokį patį gerą pelną, kaip ir jų šuolis. Pinigus galima užsidirbti ir krentant ir kylant valiutų kainai. Tai svarbiausias valiutų rinkos pranašumas lyginant su vertybinių popierių rinka.

FOREX rinkoje prekybininkai visada turi reikalus su keliomis valiutų poromis ir viena iš jų būtinai krenta kitos atžvilgiu, o kitos valiutos kaina, savaime suprantama, auga. Todėl abi svyravimo kryptys yra absoliučiai lygiavertės pelno gavimo atžvilgiu.

Prekybininkas – žmogus, kuris užsiima prekyba biržoje. Dažnai jį vadina spekuliantu, nes jis stengiasi išgauti pelną iš bet kurios situacijos rinkoje. Prekybininko uždavinys – nupirkti pigiau, o parduoti brangiau. Sandėrio metu gautas pelnas priklauso asmeniškai prekybininkui.

Verčiant iš angl. trading — prekyba. FOREX — tarptautinė valiutos rinka. Sujungiant šias reikšmes gauname „Prekyba FOREX rinkoje“ ir yra „prekyba valiutų rinkoje“.

FOREX rinkos makleriai — profesionalūs finansinės rinkos dalyviai, suteikiantys klientams galimybę sudaryt sandėrius FOREX rinkoje savo sąskaita, bet bendrovės maklerės vardu. Makleris – tai investicijų rinkos tarpininkas, atliekantis pirkimo-pardavimo funkciją. Savo veiklą bendrovės maklerės atlieka Internete per specialų programinį terminalą. Bet klientai turi galimybę sudarinėti sandorius telefonu (pasenęs variantas). Tiesiogiai paraiškomis ir jų įgyvendinimu užsiima struktūriniai bendrovių maklerių padaliniai – dilingo centrai.

Dilingo salės — bendrovės, teikiančios prieigos prie rinkos paslaugas, specialios paskirties patalpos, kurios yra aprūpintos kompiuterinės ir komunikacinės technikos priemonėmis. Šiose patalpose makleriai ir prekybininkai sudarinėja sandėrius. Kiekviena dilingo salė suteikia klientams galimybę tiesiogiai prekiauti biržoje prekybinių terminalų, kurie yra salėje, pagalba.

Dirbti ir uždirbti FOREX rinkoje gali bet kuris žmogus, turintis noro. Be privačių investuotojų FOREX rinkoje dalyvauja centriniai valstybių bankai, rinkodarininkai, eksporto ir importo bendrovės, investicinės bendrovės ir hedžingo fondai, draudimo bendrovės, įmonių investuotojai, o taipogi bendrovės, atliekančios tarpininko funkcijas ir teikiantys privatiems ir juridinėms asmenims prieigą prie rinkos.

Centriniai bankai — stambiausi rinkos dalyviai, kurie nenustato jokių formaliųjų apribojimų kainų judėjimui. Tačiau jie atlieka reguliavimo vaidmenį, nustatant pagrindinių procentinių tarifų lygį. Bankai atlieka išpirkimo arba vertybinių popierių pardavimo operacijas atviroje rinkoje ir vertina situaciją. Taip pat atskirais atvejais jie pasilieka sau teisę į tiesiogines valiutines intervencijas (nacionalinės valiutos pirkimas arba pardavimas siekiant sutrukdyti jos tolimesnį pabranginimą arba nupiginimą).

Rinkodarininkai (iš angl. Market maker — tie, kurie daro rinką) — tai bankai, savarankiškai kotiruojantys valiutas kitose rinkose kitiems rinkos dalyviams. Teisė nustatyti kotiravimus jie gavo sutikimo laikytis tarptautinių standartų rinkinio pagrindu.

Paslaugų stabilumas, kurį teikia rinkodarininkai rinkai, o taip pat taisyklių ir įstatymų, kurias nustato reguliuojančios bendrovės (pavyzdžiui, FSA Didžiojoje Britanijoje, kurios veikla yra reguliuojama Anglijos Bako), sąvadas ir sąlyginis „garbės kodeksas“, kurį sukūrė patys rinkodarininkai, užtikrina nenutrūkstantį darbą FOREX rinkoje.

Eksporto ir importo bendrovės, atliekant valiutos keitimo operacijas rinkoje, nesiekia būtinai gauti pelno iš tų sandėrių. Jie naudoja tarptautinius valiutos keitimo mechanizmus siekiant atlikti savo pagrindinę ekonominę veiklą.

Draudimo bendrovės užsiima rizikos faktorių hedžingu profiliniuose sandėriuose (sandėrių draudimo nuo rinkos rizikų būdas). Pavyzdžiui, bendrovė, importuojanti produkciją iš Vokietijos, sukelia riziką, kuri yra susijusi su galimu Europos valiutų pabranginimu, ir gali kompensuoti tuos rizikos faktorius, perkant eurą iš anksto apskaičiuotoje apimtyje kitos valiutos atžvilgiu.

Investiciniai fondai, įmonių ir privatūs investuotojai siekia gauti pajamas būtent iš valiutos pirkimo-pardavimo operacijų kainų skirtumo skirtingais momentais dėka, o bendrovės, atliekančios tarpininko funkciją, užtikrina jiems prieiga prie rinkos, tuo pat metu gaunant rinkos kotiravimą iš rinkodarininkų.

FOREX rinkoje keitimo operacijos atliekamos dažniausiai stambiais dalyviais. FOREX rinkos savybė yra ta, kad ji yra tradicinė prekybinė platforma. Ji neturi konkrečios vietos, kaip pavyzdžiui, birža ar įprasta rinka. Visos prekybinės operacijos vyksta internetinius terminalus šimtuose pasaulio bankuose.

Valiutos birža — tai vieta, kurioje atliekamas laisvas nacionalinių valiutų pirkimas-pardavimas, remiantis jų kursų santykiu.

Tiesioginės valiutos biržos paskirtis — nustatyti valiutos kursą, kuris pristato užsienio valiutos vertę. Pagrindinis biržos uždavinys yra laikinai laisvų valiutos resursų mobilizavimas, remiantis rinkos metodais jų perskirstymas iš vienų ekonominių sričių į kitas ir galiojančios nacionalinės ir užsienio valiutos rinkos kurso nustatymas, esant sąžiningai ir teisėtai prekybai.

Visų pirma tai pasaulinė rezervinė valiuta (skliautuose yra nurodyti jų ISO kodai):

• JAV doleriai (USD)
• eurai (EUR)
• Britanijos svarų sterlingas (GBP)
• Japonijos jena (JPY)
• Šveicarijos frankas (CHF)

Ir kiti naudojami piniginiai vienetai:

• Austrijos doleris (AUD)
• Naujosios Zelandijos doleris (NZD)
• Kanados doleris (CAD)
• Švedijos krona (SEK)
• Norvegijos krona (NOK)
• Danijos krona (DKK)
• Pietų Afrikos randas (ZAR)

Visos tos valiutos kombinuojamos į poras, o jų derinys gali būti įvairus. Kaip taisyklė, dažniausiai yra kotiruojama apie 30 valiutos porų.

Pagrindinės poros (jiems kliūna didžiausia prekybos apimtis) — tai euras/doleris (EUR/USD), funtas/doleris (GBP/USD), doleris/jena (USD/JPY) ir doleris/Šveicarijos frankas (USD/CHF). Daug dėmesio skiriama ir kitoms poroms, kuriuose yra JAV doleris.

Kryžminiu kursu FOREX rinkoje įprasta vadinti valiutų poras, į kurias neįeina Amerikos doleris, pavyzdžiui, euras/funtas (EUR/GBP), funtas/jena (GBP/JPY), funtas/Šveicarijos frankas (GBP/ CHF) ir taip toliau.

Neretai į valiutinių porų yra įjungiami ir aukso kotiruotės JAV dolerio atžvilgiu: juos vadina spot aukso sandėriais (jie žymimi GOLD). Tai pateisinama, nes auksas iš esmės yra pasauliniu pinigų ekvivalentu ir ne viena iš šiuolaikinių valiutų nėra aprūpinta įstatyminių aukso turiniu. Sąskaita FOREX rinkoje leidžia atlikti elektronines kaitybines aukso operacijas ir tuo pat metu sekti šio tauriojo metalo kiekvienos sekundės biržos kainos svyravimus. Domėjimasis tokiais sandėriais ypač aktualus krizės laikotarpiu, kai piniginiai vienetai visose šalyse vertė krenta, o paklausa auksui auga.

Valiutos kursus FOREX rinkoje yra įprasta apskaičiuoti iki 5 skaitmenų: pavyzdžiui, jeigu kotiruotė poroje funtas/doleris sudaro 1,5719, tai reiškia, kad už 1 funtą šiuo metu galima gauti daugiau ne 1 dolerį 57 centus. Dažniausiai kotiravimai po kablelio turi 4 ženklus – kas, savaime suprantama, yra daug tiksliau, nei įprastame keitimo punkte arba banke. Išimtis sudaro Japonijos jenos kursas, kuris išskaičiuojamas iki 2 ženklų po kablelio: pavyzdžiui, kotiravimas poroje doleris/jena yra 105,17 ir tai rodo, kad už 1 doleris turi 105 jenas su trupučiu, o tiksliau 105,17 jenų.

Paskutinio skaitmens pasikeitimas vienu skiačiumi yra vadinamas punktas. Pavyzdžiui, kotiruočių 1,2815 ir 1,2816 skirtumas yra 1 punktas, o kotiruočių 125,17 и 125,19 — 2 punktai. 100 punktų skirtumą vadina „figura“: pavyzdžiui, kotiruočių 125,50 и 126,50 skirtumas yra „figūra“.

Už valiutos keitimą bankas ima komisinį mokestį. Jie yra ir FOREX rinkoje, bet turi kitą pavidalą: skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos (dar tokios kainos vadinamo kaina bid arba kaina ask), kaip ir įprastame valiutos keitimo punkte. Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos sudaro keletą punktų. Tai užrašoma taip: EUR/USD 1,2815/1,2820. Toks įrašas reiškia, kad 1 eurą parduoti už 1,2815 dolerį ir tuo pat metu už 1 euro pirkimą reikia sumokėti 1,2820 dolerį.

Egzistuoja dvi sąskaitų rūšys: reali ir mokomoji sąskaita.

Darbui su vienu iš jų reikalinga ta pati programa TeleTRADER (arba jos atitikmuo), kurią galima parsisiųsti iš mūsų svetainės.

Reali prekybinė sąskaita yra įprastos banko sąskaitos atitikmuo, tačiau skirtumas yra tas, kad tos sąskaitos tikslas yra vien tik prekyba. Kitais aspektais reali sąskaita nesiskiria nuo banko sąskaitos:

• Yra pasiekiami operatyviniai lėšų įvedimas/išvedimas per Internetinę bankininkystę („Asmeninis Kabinetas“);
• Visą parą prieiga prie piniginių lėšų;
• Galimybė laikyti sąskaitoje neribojamą pinigų sumą.

Reali prekybinė sąskaita bendrovėje TeleTRADE galima atidaryti iš bet kurio Pasaulio taško Internetu arba bet kurioje iš 120 bendrovės atstovybių.

Tikslingiau yra sąskaitą atidaryti bendrovės ofise, kadangi tada Jūs gaunate konkretų finansų konsultantą, į kurį Jūs galėsite kreiptis konsultacijos bet kuriuo metu. Tokiu būdu Jūs galėsite dirbti arba nuotoliniu būdu per savo kompiuterį arba iš bendrovės ofiso. Realios sąskaitos atidarymo procedūra yra labai aprasta.

Mokomoji sąskaita yra realios sąskaitos atitikmuo. Skirtumas yra tas, kad mokomojoje sąskaitoje prekyba vykdoma virtualiais pinigais. Tai reiškia, kad visas pelnas ar nuostolis, kuris matomas tokioje sąskaitos, netrės jokių finansinių pasekmių. Pagrindinis mokomųjų sąskaitų naudojimo tikslas yra gauti praktinių įgūdžių prekiaujant FOREX valiutų rinkoje.

Įdiekite mūsų nemokama programinę įrangą – TeleTRADER terminalas, atidarykite mokomąją sąskaitą ir išbandykite Jūsų galimybes valiutų rinkoje!

Bendrovė TeleTRADE yra suinteresuota Jūsų profesionalių įgūdžių vystymu ir todėl suteikia Jums galimybę nemokamai įdiegti programinę įrangą TeleTRADER darbui su FOREX valiutų rinka, o taip pat realizuoti sandėrius su naftos kontraktais, biržų indeksais ir auksu. Ir visa tai realiame laike!

Prekyba FOREX rinkoje yra standartizuota ir turi fiksuotus valiutų kiekius (lotus). Amerikiečių sistemoje valiutą perka ir parduoda pagal fiksuotus užsienio valiutos kiekius atsižvelgiant į JAV dolerį. Mes laikysimės Europos sistemos, kadangi bendrovė TeleTRADE šioje sistemoje realizuoja pagrindinį srautą per Europos bankus.

Europos sistemoje įprasta prekiauti lotais po 100 tūkst. (atskirais atvejais 150 tūkst.) vienetų, esančių pirmoje poroje. Pavyzdžiui, operuojant kursą euro/doleris, mes galime nupirkti arba parduoti 100 tūkst. eurų (1 lotas) arba bet kurį kartotinį 100 tūkstančiui kiekį eurų ir tuo pačiu metu perkant ir parduodant ekvivalentinį dolerių kiekį. Tai yra, galima prekiauti apimtimis 200 tūkst. eurų (2 lotai), 300 tūkst. eurų (3 lotai) ir t.t. Dideli skaičiai šiuo atveju yra apgaulingi: faktiškai norint prekiauti investuotojui sandėrio sudarymui reikia turėti 1/100 dalį nuo loto, t.y. 1000 eurų norint prekiauti 1lotu, 2000 eurų norint prekiauti 2 lotais ir t.t.

Prieš pradedant sudarinėti sandėrius (pirkti ir parduoti), reikia sudaryti prekybos planą.

Štai minimalus sąrašas:

• Kokiomis valiutos poromis prekiauti;
• Kokia kryptim (tik į apačia ar pakaitomis į abi puses) prekiauti;
• Kokiame kainų diapazone ir kokiom sąlygom sudarinėti sandėrius, taip pat kokie tikslai, yra keliami pelnui, ir kokiu dydžiu ribojami maksimaliai leistini sandėrio rizikos faktoriai.

Į paprasčiausią prekybos planą turi įeiti 3 sudedamieji:

1. Kokie krytimi, maždaug kokiomis kainomis ir kokiomis sąlygomis prekybininkas yra pasiryžęs sudaryti sandėrį? Pavyzdžiui, plane gali būti įrašyta: pirkimai EUR/USD (euras prieš dolerį) po naujienų apie JAV BVP pasirodymą 1,3980 ir 1,4040 kainų diapazone.
2. Tikslai, kurie yra keliami (T/P take profit): į kokį pelną iš sandėrio galima realiai remtis esant tam tikrom sąlygom? Pavyzdžiui, plane gali būti įrašyta: esant palankioms sąlygom remtis kainos augimu aukščiau artimiausios ribos ir iki artimiausio pasipriešinimo 1,4040. Esant ramesniam rinkos judėjimui realizuojama programos minimumas: fiksuoti 50–60 pelno punktų.
3. Kaina, kuriai esant fiksuojami nuostoliai (S/L, stop loss). Reikalinga tuo atveju, jeigu prognozė nepasitvirtino arba jeigu pasirodė negatyvios žinios sudaryto sandėrio atžvilgiu, ir rinka dėl to plečiasi. Svarbus principas: leisti pelnui augti, bet laiku pastebėti ir nukirsti neišvengiamus nuostolius. Statistikos duomenimis geroje prekybinėje sistemoje tik 7–8 sandėriai iš 10 būna pelningi, visi kiti yra nuostolingi. Todėl yra svarbu, kad pelningų sandėrių pajamos viršytų nepelningų sandorių nuostolius. Tam reikia laikytis bendrų kapitalo tvarkymo taisyklių. Taip pat egzistuoja įvairios prekybinės taktikos: pozicijų išplėtojimas atvirkštine kryptimi esant trendo pasikeitimams, esant palankiai kainai pridėjimo prie pelningos pozicijos taktika ir kitos sudėtingesnės strategijos.

Visada galima išstatyti rizikos stop loss apribojimų lygį ne tik protingu atstumu nuo įėjimo į rinką kainos (ne per toli), bet ir racionaliai techninės analizės atžvilgiu (ne per arti). Stop loss — yra ne tik būdas planuoti rizikos faktorius ir apsidrausti nuo stambių nuostolių, bet ir įrankis, leidžiantis saugoti jau iš sandėrio gautą pelną.

Detalesnę informaciją apie prekybinio plano sudarymo taisykles ir kitas nuostolių apribojimo lygių darbo ir pelno fiksavimo detales galite gauti apsilankė nemokamose mokomuosiuose seminaruose, kurie vyksta mūsų bendrovėje.

Kai prekybinis planas jau suformuotas, galima naudoti papildomus prekybinius signalus, kurių paskirtis yra patikslinti ir padėti išsirinkti palankiausią momentą sandėriui sudaryti. Žinoma, kiekvienas papildomas signalas yra vertinamas ne kaip savarankiška sandėrio idėja, o kaip priedas prie jau paruošto prekybinio plano.

Prie klasikinių papildomų signalų rūšių yra priskiriami, taip vadinamosios, techninės analizės figūros. Kai kainų grafike pasirodo vienas ar kitas modelis, ji signalizuoja, kad tendencija plečiasi ir keičiasi į priešinga arba šalutinę. Plėtojimo figūros padeda nustatyti, kad turime lokalų dugną arba rinkos viršūnė. Dažnai papildomų prekybinių signalų paieškos idėja yra naudojama tuo metu, kai žinomas išsamesnis kainų diapazonas ir kai aiškiau yra matomos smulkios judėjimo detalės.

Dažnai į savarankišką techninės analizės skyrių yra išskiriami specialaus pagalbinio matematinio aparato panaudojimo metodai: kompiuteriniai indikatoriai. Jie taipogi formuoja papildomus prekybinius signalus. Egzistuoja tam tikri darbo su kiekvienu indikatoriumi subtilumai, o taip pat jų taikomumo ribos, apie kurias galima sužinoti smulkiau vykstančiuose paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose. Kaip pavyzdžiai gali būti pateikiamos situacijos, kai vieną ar kitą indikatorių naudoti negalima ir kodėl. Įgudę prekybininkai paprastai pabrėžia, kad kompiuteriniai signalai papildo, bet ne pakeičia paprastus grafinius techninės analizės metodus. Nors kompiuteriniai indikatoriai ir gali būti naudingu prekybinės sistemos priedu, tačiau visiškai įmanoma sukurti sėkmingą prekybinę sistemą be indikatorių. Atsiminkite, kad sudėtingiau – ne visada geriau.

Skirtingų fundamentalios ir techninės analizės tyrinėjimo metodų rezultatas turėtų būti veikiančios ir juntamą materialinį rezultatą atnešančios prekybinės sistemos kūrimas. Ateityje bet kuri pasirenkama sistema reikalauja koregavimo atsižvelgiant į tokius faktorius, kaip investuotojo depozito dydis, noras naudoti konservatyvią (atsargiąją) arba aktyvią (jos tikslas gauti maksimalias pajamas) investicijų taktiką ar net savininko arba sąskaitos valdytojo psichologines ypatybes. Taigi, bet kuriai sistemai reikia suteikti individualumą ir taikyti pagal savo konkrečius poreikius. Kaip rodo ilgametė patirtis, paskaitos bei praktiniai užsiėmimai mūsų bendrovėje ir nuodugnaus apmokymų sistema (kursai, individualūs užsiėmimai, meistriškumo pamokėlės), leidžia pakankamai aiškiai suprasti, kaip veikia FOREX rinka ir ką reikia daryti, kad padėti patikimus sėkmingos prekybos pamatus.

Sandėrio sudarymui klientas iš anksto patalpina tam tikrą savo lėšų kiekį maklerio sąskaitoje (banko arba bendrovės, teikianti prieiga prie rinkos). Realiai yra prekiaujama iš maklerio, kuris suteikia kredito petį, pinigų, kad įmanoma būtų patekti į rinką (standartiškai kredito petys lygus 1:100). Dėka to investuotojas turi galimybę operuoti suma, kuri kelis kartus viršija jo paties, o tai procentaliai padidina pelną. O kliento lėšos yra savotiškas užstatas, kurį makleris laiko savo sąskaitoje visą sandėrio palaikymo laikotarpį, kol klientai (investuotojai) neatliks atvirkštinę keitimo operaciją.

Kredito peties naudojimas tokioje schemoje nepadidina (bet ir nesumažina) investuotojo riziką absoliučioje raiškoje. Tai yra suprantama: kredito peties dydis neįeina į formulę, pagal kurią vykdomi sandėrių rezultatų skaičiavimai. Juk rizika arba sandėrio atneštas pelnas nustatomas fiksuotu loto skyriumi (kurį neįmanoma pakeisti) ir lotų skaičiumi sandėryje. Kredito petys suteikia galimybę investuoti mažesne suma, t.y. išlaisvina laisvus kliento pinigus. Pažymėsime, kad tuo atveju, kai kredito petys nenaudojamas, investuotojui turinčiam ne mažiau 100 tūkst. valiutos vienetų prieiga prie rinkos būtų praktiškai neįmanoma.

Už kredito peties suteikimą bankas tarpininkas ima iš investuotojo taip vadinamąjį svopą, kuris dar kitaip vadinamas mainais. Pozicijos mainų metu yra naudojamas trumpalaikių prekiaujamos valiutų poros procentinių tarifų skirtumas atsižvelgiant į dienų, kurių bėgyje investuotojas palaiko tam tikrą sandėrį, skaičių. Prie to skirtumo pridedamas ir tam tikras banko tarpininko suinteresuotumą. Tuo atveju, jeigu sandėris atidaromas ar uždaromas tos pačios banko dienos bėgyje, mainos neatliekamos. Tai reiškia, kad per vieną prekybinę dieną klientas gali naudotis kredito petimi visiškai nemokamai.

Mainų pozicijos apskaičiavimas vyksta 01.00 val. Rygos laiku vasaros metu ir 00.00 val. Rygos laiku žiemos metu. Jeigu sandėris baigas iki to laiko, mainos nevykdomos. Vienos nakties mainos sudaro nuo kelių dešimtųjų punkto dalių iki 2–3 punktų. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį mainos skaičiuojamos trigubai, kompensuojant skaičiavimus tarp bankų už laikotarpį nuo penktadienio iki pirmadienio. Tuo pat metu už sandėrius, kurie buvo palikti atviri laikotarpiu nuo penktadienio iki pirmadienio, bankas tarpininkas skaičiuoja įprastas vienkartines mainas.

Realiai mainos nėra ypatingai pastebima diduma apskaičiuojant sandėrio rezultatus. Todėl neverta planuojant sandėrį rimtai atsižvelgti į mainas. Sprendimas, ar palikti sandėrį kitai dienai ar uždaryti šiandien, priimamas argumentuojamas tuo, kiek kitą dieną yra (arba ne) tikėtina kainos judėjimas investuotojui palankia kryptim. Įgudę prekybininkai dažniausiai nerekomenduoja laikyti sandėrį atidaryta ilgiau, kaip tris prekybines dienas. Statistikos duomenimis po 2–3 dienų kryptingo kainos judėjimo seka „otkatas“: po pakėlimo eina nuosmukis, po nuosmukio – naujas pakėlimas. Todėl sandėrio laikymas ilgą laiką atidarytu lemia reikšmingos sukaupto pelno dalies praradimą.